 |
 |
 |
|
KAIP GALIMA TAPTI SKOLININKU NEGAVUS PASKOLOS Kartais iš geros širdies prisidaroma daug bėdos. Du žmonės susitaria, kad vienas paims kreditą savo vardu, o kitas jį grąžins. Taip dažnai daroma, kai tikrasis kredito gavėjas neturi oficialių pajamų, tačiau, jo manymu, yra pajėgus kreditą grąžinti. Yra sėkmingų tokio bendradarbiavimo pavyzdžių, tačiau liaudies išmintis sako: „Paskolink draugui pinigų – neteksi abiejų: ir draugo, ir pinigų“. Tikrasis skolininkas gali būti pervertinęs savo finansines galimybes, gali būti išsiblaškęs, neatsakingas ir „pamiršti“ kreditą grąžinti. Ir jeigu oficialusis skolininkas nekontroliuoja situacijos, jo pavardė atsiras nepatikimų klientų sąrašuose, skolininkų, nevykdančių savo įsipareigojimų, duomenų bazėse, jam gali tekti bylinėtis teismuose. Jeigu vis dėlto norite padėti draugui, derėtų pasirūpinti teisiniais tarpusavio santykiais. Yra ir kitas būdas tapti skolininku ir įgyti finansinių įsipareigojimų. Kartais bankai, siekdami užtikrinti prievolės įvykdymą, reikalauja iš kredito gavėjo ne tik įkeisti nekilnojamąjį turtą, bet ir kad laiduotų tretieji asmenys. Paprastai taip daroma, kai skolininko rizika yra didesnė (skolininkas yra studentas arba ką tik pradėjęs dirbti asmuo). Laiduotojas gali būti ir fizinis, ir juridinis asmuo. Esant laiduotojo laidavimui, yra galimybė gauti didesnį kreditą. Tokiu atveju laiduotojas sudaro sutartį, kurioje nustatomi jo įsipareigojimai kreditoriui jei skolininkas, už kurį laiduojama, neįvykdys visos ar dalies savo prievolės. Informacija apie laiduotoją nustatyta tvarka perduodama priežiūros institucijoms (šiuo atveju Lietuvos bankui) ir laidavimas laikomas finansiniu įsipareigojimu. Vertinant tokio laiduotojo galimybes grąžinti kreditą, bus įskaičiuojami įsipareigojimai pagal kredito, už kurį jis yra laidavęs, sutartį. Kreditorius gali sutikti nutraukti laidavimo sutartį, jei kreditas, už kurį laiduota, grąžinamas tvarkingai, grąžinta didelė jo dalis arba kredito/užstato santykis yra daug mažesnis (padidėjo užstato vertė, pakilo nekilnojamojo turto kainos, įkeistas turtas suremontuotas ir pan.), sumažėjo skolininko rizika (jis gauna pastovias arba didesnes pajamas ir pan.). Tačiau bet kuriuo atveju reikia kreiptis į kreditorių – kreditą išdavusį banką ar kitą kredito įstaigą. Laiduotojas atsako tiek pat kaip ir skolininkas (už palūkanų sumokėjimą, už nuostolių atlyginimą, už netesybų sumokėjimą ir pan.). Todėl, tampant laiduotoju, pravartu žinoti, kad laiduotojas turi teisę reikalauti, kad kreditorius pirmiausia nukreiptų išieškojimą į konkretų pagrindinio skolininko turtą. Jei laiduotojui tektų grąžinti kreditą už nemokų skolininką, laiduotojui būtų perleistos visos kreditoriaus teisės – jis turi teisę atgręžtinio reikalavimo būdu reikalauti iš skolininko grąžinti visas sumokėtas sumas.
Julita Varanauskienė, SEB Vilniaus banko šeimos finansų ekspertė |